Den kristne påskefortellingen // Velykos
Jėzus buvo geras, padėjo vargšams, gydė ligonius, todėl jis įgijo daug draugų ir pasekėjų, bet taip pat ir priešų. Vaikščiodamas po Izraelį Jėzus skleidė Dievo žodį žmonėms. Su juo keliavo ir gerus darbus jam padėjo daryti jo dvylika mokinių (apaštalų).
Šalies valdovai nemėgo, kad žmonės klausė Jėzaus labiau nei jų. Jie bijojo, kad Jėzaus įtaka ir galia taps per didelė.
Verbų sekmadienis – Jėzus įžengia į Jeruzalę
Viskas prasidėjo saulėtą sekmadienio rytą, kai Jėzus, sėdėdamas ant asilo, kartu su savo mokiniais atjojo į Jeruzalę švęsti Velykų.
Žmonių minia jį pasitiko kaip karalių. Jie mojavo palmių šakelėmis, kelią nuklojo savo drabužiais ir augalais, ir šaukė „Osana Osana, mūsų Karalius atėjo!”. Osana reiškia kažką panašaus kaip valio.
Didysis Ketvirtadienis – Paskutinė vakarienė
Ketvirtadienio vakarą, Jėzus sukvietė savo mokinius valgyti vakarienės.
Tais laikais, kai žmonės vaikštinėdavo basi arba su atvirais sandalais, buvo įprasta nusiplauti kojas prieš įeinant į patalpas. Jėzus nuplovė visiems savo mokiniams kojas, tuo norėdamas parodyti, kad kiekvienas žmogus turi padėti vienas kitam.
Valgant vakarienę, Jėzus pasakė, kad netrukus jis bus paimtas į nelaisvę ir pasmerktas mirčiai. Jis taip pat papasakojo, kad vienas iš jo apaštalų jį išdavė kareiviams.
Judas, vienas iš Jėzaus mokinių, tikėjosi, kad Jėzus taps turtingu ir galingu karaliumi. Tačiau pamatęs, kad Jėzui galia ir turtai nerūpėjo, supyko ant jo.
Jėzus paėmė duoną ir vyną, palaimino ir davė savo mokiniams sakydamas: „Valgykite šią duoną – tai yra mano Kūnas, kurį už jus atiduodu. Gerkite šį vyną – tai yra mano Kraujas, kurį už jus išlieju“.
Vakarienei pasibaigus jie išėjo į sodą melstis Dievui. Tuo metu Judas atvedė kareivius ir parodė, kuris iš jų yra Jėzus. Už tai Judas gavo 30 sidabrinių monetų. Jėzus žinojo, kad tai įvyks, todėl nesipriešindamas išėjo su kareiviais.
Didysis penktadienis – Jėzus nukryžiuojamas
Jezus žinojo, kad jam teks mirti. Dievas atsiuntė savo sūnų, Jėzų, į žemę, kad jis skelbtų Dievo žodį, iškentėtų visas žmonių skriaudas ir išpirktų visas jų nuodėmes. Izraelio valdovai netikėjo, kad Jėzus yra Dievo sūnus. Jie manė, kad vadinti save Dievo Sūnumi yra nusikaltimas ir jie nuteisė Jėzų mirti. Kareiviai prikalė Jėzų prie kryžiaus Golgatoje ir ten Jėzus mirė.
Prieš 2000 metų tai buvo įprasta bausmė nusikaltėliams. Ši diena Jėzaus mokiniams ir draugams buvo be galo liūdna. Tačiau tada jie nežinojo, kad Dievas turi jiems didžiulį netikėtumą. Jų liūdesys ilgai nesitesė.
Didysis Šeštadienis – Jėzus palaidojamas
Jėzus buvo suvyniotas į baltą drobulę ir palaidotas oloje, kuri buvo paskutinė dovana nuo vieno iš Jėzaus draugų, Juozapo.
Olos anga buvo užridenta didžiuliu akmeniu. Kareiviai buvo pastatyti saugoti olos, kad niekas neateitų ir nepavogtų Jėzaus kūno.
Didysis šeštadienis – tai tylos, susikaupimo ir laukimo metas. Šią dieną pagerbiamas Jėzaus Kristaus poilsis kape.
Šv. Velykų rytas – Jėzaus prisikėlimas
Ankstų sekmadienio rytą angelas nusileido Žemėn ir nurideno akmenį, kuriuo olos anga buvo uždengta. Kareiviai pamatę angelą išsigando ir pabėgo.
Kiek vėliau prie kapo atėjo Marija Magdalena ir angelas jai pasakė: „Jėzaus čia nebėra. Jėzus gyvena! Eik ir pasakyk visiems savo draugams, kad jie ir vėl pamatys Jėzų!
Marija Magdalena labai apsidžiaugė, kad Jėzus nemirė! Jis gyvas!
Ji išskubėjo visiems papasakoti nuostabią naujieną. Nė vienas iš Jėzaus mokinių negalėjo patikėti, kad Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų ir yra gyvas.
Antrą Velykų dieną Jėzus jiems pasirodė. Pakėlęs ranką, Jėzus palaimino savo mokinius ir liepė jiems toliau kalbėti apie Jėzų.
Šv. Velykos yra šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų.
Kristaus žengimo į dangų diena (Šeštinės)
Po keturiasdešimt dienų Jėzus nuvedė savo mokinius prie didelio kalno. Jis pakėlė ranką ir palaimino juos. „Papasakokite visiems apie mane“, – tarė jis. Tada jis vėl žengė į dangų. Ši diena vadinama Kristaus žengimo į dangų diena. Debesis užslinko ir jo nebesimatė. Mokiniai ilgai stovėjo žiūrėdami į dangų.
Staiga tarp jų atsirado du angelai. Jie paklausė: „Kodėl jūs vis dar stovite ir žiūrite į debesis? Jėzus žengė į dangų. Vieną dieną jis sugrįš lygiai taip pat kaip ir paliko jus“. Tuomet mokiniai grįžo į miestą su džiaugsmu širdyje. Jėzus juos išmokė daugelio dalykų. Jie visada prisimins jo pasakytus žodžius: „Nesijaudinkite ir nebijokite. Pasitikėkite Dievu ir pasitikėkite manimi. Dievo namuose yra daug kambarių. Aš noriu, kad jums būtų paruošta vieta. Vieną dieną aš sugrįšiu ir pasiimsiu jus, kad ir jūs galėtum būti ten, kur esu aš “.
Illustrajoner fra Adobe Stock
No posts