Landsdeler og fylker i Norge // Šalies regionai ir apskritys

Denne teksten finnes på flere språk. Tanken er at teksten skal være et supplement til andre læremidler og andre aktiviteter i opplæringen. Det er altså ikke meningen at disse ressursene skal stå alene, men at de kan brukes i innledning til arbeid med temaet.

Teksten kan, for eksempel, brukes sammen med tospråklig lærer for å aktivere elevenes kunnskaper om temaet, og å bidra til at eleven lærer fagspråk.

Iš kokių regionų sudaryta Norvegija? Į kiek apskričių suskirstyta šalis?

Norgeskart med landsdeler og fylker

Norvegija dalijama į penkis regionus: Šiaurės Norvegija, Triondelagas, rytų žemės (Østlandet), pietų žemės (Sørlandet) ir vakarų žemės (Vestlandet). Šie regionai dar dalijami į apskritis.

Norvegija suskirstyta į 15 apskričių. Apskritis yra administracinis, politiškai valdomas vienetas. Apskrities taryba valdo apskritį. Ši taryba yra renkama gyventojų.

Nord-Norge

Šiaurės Norvegija tai šiauriausias šalies regionas. Šį regioną sudaro trys apskritys: Finmarkas, Trumsė ir Nurlandas.

Didžioji dalis Šiaurės Norvegijos yra išsidėsčiusi už poliarinio rato. Ten didžiają dalį žiemos tęsiasi poliarinė naktis, o vasaros metu – poliarinė diena. Tamsiuoju metų laiku saulė išvis nepakyla, o šviesiuoju metų laiku ji nenusileidžia, ir yra matoma tiek dieną, tiek naktį. Kuo arčiau ašigalio, tuo daugiau parų tęsiasi poliarinės naktys bei poliarinės dienos. Pavyzdžiui Nūrkape, poliarinė naktis trunka nuo lapkričio 20 iki sausio 22 dienos, o poliarinė diena nuo gegužės 14 iki liepos 29 dienos.

Šiaurės Norvegijoje žiemos metu būna matoma šiaurės pašvaistė. Šiaurės pašvaistė – tai žalios ir rožinės spalvos šviesos bangų judėjimas danguje.

Finnmark fylke

Finmarkas – labiausiai į šiaurę bei rytus nutolusi apskritis, kuri ribojasi su Rusija ir Suomija. Tai antra pagal plotą apskritis, bet mažiausia pagal gyventojų skaičių. Nūrkapas yra turistų lankoma vieta ir dažnai vadinamas Norvegijos bei Europos šiauriausiu tašku. Tai nėra tiesa, nes Knivšelodenas yra 1,5 kilometro šiauriau.

Finmarke gyvena daug samių, ir samių kalba apskrityje yra lygi norvegų kalbai. Samių parlamentas yra žmonių išrinktas valdymo organas, kuris siekia užtikrinti samių teises, kalbą ir kultūrą. Samių parlamentas įsikūręs Karašoke.

Troms fylke

Sekanti iš šiauriausių Norvegijos apskričių yra Trumsė. Ši apskritis ribojasi su Suomija ir Švedija. Trumsė yra apskrities didžiausias miestas, o taip pat šiaurinės Norvegijos didžiausias miestas. Ledo katedra yra žinoma Trumsės bažnyčia. Jos forma primena ledynus ir kalnus.  

Nordland fylke

Nurlando apskritis yra ilga bei siaura ir ribojasi su Švedija. Didžiausias Nurlando miestas yra Budė. 

Nurlande yra Lufutenas, kurį sudaro daugybė salų. Sausio – balandžio mėnesiais Lufutene vyksta Atlantinės menkės žvejyba. Atlantinė menkė – tai menkė, kuri didžiąją metų dalį gyvena šiaurėje, Barenco jūroje, tačiau minėtais mėnesiais atplaukia neršti prie Norvegijos krantų. Didelė dalis šios menkės yra džiovinama. Džiovinta Atlantinė menkė būna eksportuojama į kitas šalis, pavyzdžiui į Italiją ir Nigeriją. 

Poliarinis ratas eina per Nurlandą. Už poliarinio rato sutinkame poliarinę naktį bei poliarinę dieną. 

Trøndelag

Triondelagas yra išsidėstęs šalies viduryje. Jis yra tiek regionas, tiek apskritis. Regionas taip pat vadinamas vidurio Norvegija. Triondelagas ribojasi su Švedija. Triondelage sutinkami ilgi fjordai, derlingi žemės ūkio laukai bei aukšti kalnai. Trondheimo fjiordas yra ilgiausias Triondelago fjordas, o Trolio gobtuvas yra aukščiausias regiono kalnas. 

Trondheimas yra didžiausias Triondelago miestas bei trečias pagal dydį Norvegijos miestas. Trondheime stovi žinoma Nidaros katedra. Tai šiauriausiai esanti vidurmažių laikų katedra.

Triondelage, aukštai Rioros kalnuose, yra įsikūręs Rioros miestelis. 1644 metais ten buvo surasti vario ištekliai ir įrengtos kasyklos. Žmonės, kurie keliavo dirbti į kasyklas, ėmė kurtis apylinkėse ir tokiu būdu susikūrė Rioros miestelis. 

Østlandet

Šalies pietryčiuose plyti Iostlandas. Regioną sudaro šešios apskritys: Oslo, Vestfoldo, Telemarko, Biuskeriudo, Akešhiuso bei Inlando apskritys. Kraštovaizdis įvairus, rytinėje dalyje gausu dirbamų žemės plotų, o vakaruose plyti kalnai. Regione daug didelių ežerų, tokių kaip Mjosa ir Tyrifjordas. Iostfoldas yra didžiausias bei daugiausiai gyventojų turintis šalies regionas. Čia gyvena beveik pusė Norvegijos gyventojų. 

Oslo

Oslas yra Norvegijos sostinė bei didžiausias šalies miestas. Miestas įsikūręs vidinėje Oslo fjordo dalyje. Oslas žymus savo karaliaus pilimi, Parlamentu, Operos pastatu bei Frognerio parku. Šis parkas yra žymus dėl gausybės jame eksponuojamų skulptūrų.

Vestfold fylke

Vakarinėje Oslo fjordo pakrantėje yra įsikūręs Vestfoldas, kuris yra mažiausia apskritis ploto atžvilgiu. Apskritis turi ilgą pakrantę ir salynus, kuriuos sudaro mažos salelės ir uolos. Tionsbergas yra didžiausias Vestfoldo miestas, o taip pat seniausiais miestas Norvegijoje. 

Vestfolde yra iškasta daugybė radinių iš vikingų laikų. Vienas iš jų yra Ūsebergo laivas. Jis buvo surastas didelėje kapavietėje Tionsberge. Tai dviejų vikingių moterų laidotuvių laivas.

Telemark fylke

Telemarkas driekiasi nuo pakrantės iki aukštųjų kalnų. Šienas ir Poršgrunas yra didžiausi apskrities miestai. 

Riūkano miestelis, įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą, yra įsikūręs Telemarke. 19 amžiuje miestelį įkūrė norvegiškasis Hydro, kai ėmė gaminti mineralines trąšas, kurios buvo reikalingos, kad būtų galima patenkinti maisto poreikį Norvegijoje bei Europoje. 

Telemarko aukščiausias kalnas yra Gausta viršukalnė. Populiari atrakcija yra Gausta trasa – tai funikulierius, kuris nuo kalno papėdės iki viršūnės, važiuoja tuneliu, įrengtu kalno viduje. 

Buskerud fylke

Nuo vakarinės Oslo fjordo pakrantės iki Hardagerio plynaukštės driekiasi Biuskeriudas. Hardangerio plynaukštė apima maždaug 8000 kvadratinių kilometrų ir yra didžiausias plokščiakalnis šiaurės Europoje. Plokščiakalniu, arba plynaukšte, vadinama aukštai virš jūros lygio išsidėsčiusi didelė ir ganėtinai plokščia teritorija.

Dramenas, Kongbergas ir Hionefosas yra didžiausi Biukeriudo miestai. Dramenas yra įsikūręs prie Drameno upės, kuri yra viena iš didžiausių Norvegijos upių. Kongsbergas yra žymus savo sidarbo kasyklomis. Jose kasinėjimai nebėra vykdomi. Kasyklos yra paverstos muziejumi. 

Akershus fylke

Akeršiuso apskritis yra trečioji mažiausia apskritis pagal plotą, tačiau antra didžiausia pagal gyventojų skaičių. Apskrityje gyvena apie 700 000 gyventojų. Apskritis pietuose prasideda prie Oslo fjordo ir driekiasi šiauryn iki Mjosos ežero. Gamtovaizdis įvairus: pakrantės, dirbamos žemės ir miškai. 

Akeršhiuso šiaurinėje dalyje, netoli Mjosos, įsikūręs Eidsvolis. Šis miestelis žymus savo Eidsvolio pastatu, kuriame 1814 metais buvo pasirašyta Norvegijos Konstitucija. 

Pagrindinis Norvegijos oro uostas, Gardemonas, įkurtas centrinėje Akeršhiuso apskrities dalyje. 

Østfold fylke

Iostfoldo apskritis yra Norvegijos pietryčiuose ir ribojasi su Švedija. Apskrities didžiausi miestai yra Fredrikstadas ir Sarpsborgas. Norvegijos ilgiausia upė, Gloma, teka per Sarpsborgą, o jos žiotys yra Fredrikstade. 

Fredrikstadas ir Haldenas yra Iostfoldo žinomiausi miestai. Fredrikstado senamiestis yra laikomas šiaurės Europos geriausiai išlikusia tvirtove, kuri buvo statyta 1600 metais. 

Istorinė Fredriksteno tvirtovė stovi Haldene. Ši tvirtovė pastatyta 1661 metais siekiant apsiginti nuo Švedijos. Dabar Fredriksteno tvirtovė yra populiarus turistų lankomas objektas. 

Innlandet fylke

Didžiausia pagal plotą apskritis yra Innlandas. Tai vienintelė apskritis neturinti priėjimo prie jūros. Innlandas pasižymi derlingais dirvožemiais rytuose ir aukštais kalnais vakaruose. Apskritis ribojasi su Švedija. Hamaras, Lilehameris ir Jovikas yra apskrities didieji miestai. Visi šie miestai įsikūrę palei Norvegijos didižiausią ežerą, Mjosą. 

Dovrės ir Jotunheimeno kalnai, esantys Inlande, yra gerai žinomi Norvegijoje. Dvi aukščiausios Norvegijos viršūnės, Galdhiopigenas ir Glitertindas, stūkso Jotunheime. 

Inlandas yra apskritis turinti daugiausiai kalnų trobelių laisvalaikio namelių, jų priskaičiuoiama apie 90000. Dauguma šių namelių stovi netoli turistų pamėgtų vietų, tokių kaip Trysilis, Hafjelis ir Kvitfjelis. Žiemos metu šios vietos pritraukia slidžių mėgėjus, o vasarą – įvairių kitų lauko užsiėmimų entuziastus. 

Sørlandet

Siorlando regione yra tik viena apskritis – tai Agderis. Siorlandas turi gražią pakrantę su daugybe salynų bei maudymosi vietų. Tai populiarus regionas vasaros atostogų metu, nes čia gausu papludymių, poilsiaviečių bei vasarnamių. 

Siorlandas pagarsėjęs del savo mažų miestelių, jų siaurų gatvelių bei baltų medinių namų. Pavyzdžiui, Risioris ir Grimstadas siejami su mielais baltai dažytais namais. Kristiansandas ir Arendalis yra didžiausi regiono miestai. 

Lindesnės yra Norvegijos piečiausias taškas. 1656 metais Norvegijoje buvo pastatytas pirmasis švyturys, Lindesnės švyturys. Šis švyturys veikia ir šiandien, o šalia jo yra įkurtas muziejus. 

Vestlandet

Miorė ir Rumsdalis, Vestlandas ir Rugalandas sudaro Vestlando regioną. Vestlando gamta pasižymi ilgais ir giliais fjordais, stačiomis uolomis bei aukštais kalnais. Sognės fjordas, ilgiausias  Norvegijoje, yra Vestlande. Jo ilgis yra 204 kilometrai. Bergenas, Stavangeris, Olesiundas ir Haugesiundas yra didžiausieji regiono miestai. Vestlandas yra žinomas dėl savo jūros gėrybių, ypač lašišos bei sūdytos džiovintos žuvies, ir dėl naftos industrijos.

Rogaland fylke

Stavangeris yra Rugalando didžiausias miestas. Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Šiaurės jūroje buvo atrasta nafta. Tada buvo nuspręsta, kad pagrindinė naftos pramonės kontora bus įkurdinta Stavangeryje. Pačioje pradžioje ten dirbo keturi darbuotojai, o vienas iš jų irakietis vardu Farukas Al- Kasimas. 

Vestland fylke

Bergenas yra didžiausias Vestlando miestas bei antras pagal dydį Norvegijos miestas. Bergenas dažnai vadinamas Vestlando sostine. Bergeno prieplauka yra viena iš žymiausių miesto vietų. 

Bergeno prieplauka

Norvegijoje gausu ledynų. Ledynai – tai tokios vietos, kurios yra padengtos ledu. Kai kuriose vietose net ir vasaros metu būna taip šalta, kad sniegas neištirpsta. Tokiu būdu sniegas kaupiasi, o metams bėgant – suledėja. Kai ledingos vietos pasidaro labai storos ir sunkios, tada ledas pradeda šliaužti kalno šlaitu. Taip susidaro ledo nuošliaužos. Jūstedalio ledynas, esantis Vestlando apskrityje, yra didžiausia ledo nuošliauža Norvegijoje.

Møre og Romsdal fylke

Olesiundas yra Miorės ir Rumsdalo didžiausias miestas. 1904 metais miestas sudegė iki pamatų ir buvo vokiečių architektų ir atstatytas jugendo stiliumi. 

Viniu krioklys randasi Miorės ir Rumsdalo apskrityje. Jis yra aukščiausias Norvegijoje, tačiau vandens kiekiai Norvegijos aukščiausiuose kriokliuose nėra dideli. Viniu laiptai, pastatyti šerpų iš Nepalo yra sudaryti iš 2200 pakopų. 

Se alle bildene

Bilder som ikke er merket er lisensiert fra AdobeStock

Lær mer om Norge på Samfunnskunnskap.no

På Samfunnskunnskap.no finnes filmer, tekster og interaktive oppgaver om Norge på flere språk.

lenkeikonDette er Norge: Fakta om Norge (samfunnskunnskap.no)