Samene // Samiai

Samių tautą sudaro tarp 60 000 ir 70 000 gyventojų. Švedijoje gyvena apie 17 000, Suomijoje – apie 7500, o Rusijoje – apie 2000 samių. Norvegijoje gyvena apie 40 000 samių tautos atstovų. Dauguma jų, gyvena į šiaurę nuo Saltfjellet arba didmiesčiuose, pavyzdžiui Osle. 

Kart som viser at sameland strekker seg i Norge, Sverige, Finland og rRussland

Samiai- tai čiabuvių tauta

Samiai – tai čiabuvių tauta. Tai reiškia, kad samiai gyveno šiaurinėje Norvegijos , Švedijos, Suomijos ir Rusijos teritorijoje labai seniai. Jie apsigyveno šiose vietovėse dar prieš nustatant valstybines sienas. Čiabuviai dažniausiai turi savitą kultūrą besiskiriančią nuo tos šalies, kurioje jie gyvena. Pasaulyje yra daug čiabuvių. Pavyzdžiui Irano, Irako, Sirijos ir Turkijos čiabuviai yra kurdai. 

Elnių lenktynės

Šiaurės elnių lenktynės yra populiari sporto šaka tarp samių, kurie turi elnių. Kai kuriose varžybose sportininkas užsideda slides ant kojų ir čiuožia įsikibęs į virvę paskui elnią. Kitose varžybose sportininkas sėdi rogėse, kurias traukia šiaurės elnias. Eikliausių elnių greitis siekia 60 km per valandą! Vyksta Norvegijos ir Šiaurės šalių elnių bėgimo čempionatai. 

En person kledd i vinterklær løper på snødekt vidde mens de holder i to reinsdyr som trekker avgårde i sele. Landskapet er åpent og vinterpreget, med skog i horisonten under en klar blå himmel.
Reinkappkjøring

Samių tautinė šventė  

Vasario 6-oji diena yra samių tautinė šventė. Samiai, gyvenantys ir Norvegijoje, ir Švedijoje, ir Suomijoje, ir Rusijoje tautinę šventę švenčia tą pačią dieną. 1917-ų metų vasario 6-tą dieną Trondheime, įvyko pirmasis samių tautos suvažiavimas, kurio metu, pirmą kartą Norvegijos ir Švedijos samiai susirinko bendrai svarstyti savo tautos interesus ir ieškoti tautinių problemų sprendimo alimybių. 

Samių tautinės šventės proga, Norvegijoje iškeliamos samių arba norvegų tautų vėliavos. Ši diena švenčiama daugelyje Norvegijos vietų, pavyzdžiui Trumsej. Ten ji švenčiama visą savaitę – vyksta įvairūs renginai, koncertai, elnių bėgimo lenktynės.  Samių tautinė giesmė yra vadinama Sámi soga lávlla, išvertus reiškia – „Samių tautos daina“. Vasario 6-tą dieną sakome: Lihku beivviin! Tai reiškia :

Sveikiname su tautine diena!  

Samių vėliava  

Fotografi av det samiske flagget i fargene rødt, blått, gult og grønt
Det samiske flagget er felles for alle samer i Norge, Sverige, Finland og Russland.

Vėliavos motyvas yra įkvėptas samių liaudies poezijos, o samiai yra pavaizduoti kaip saulės sūnūs ir dukros. Vėliavos apskritmas simbolizuoja saulę ir mėnulį. Samių vėliavos naudojimą sprendžia samių parlamentas. Vasario 6-tą dieną sakome: Lihku beivviin! Tai reiškia : Sveikiname su tautine diena!  

Undersiden av et skateboard er dekorert med det samiske flagget

 Samių kalba  

Samių kalba nėra atskira kalba. Ji yra kalbų grupė, kuriai priklauso vienuolika skirtingų kalbų. Samių kalba yra gimininga suomių, estų ir vengrų kalboms. Šiaurės samių kalba yra didžiausia samių kalbos grupė. Samiai tiek Norvegijoje, tiek Švedijoje, tiek Suomijoje kalba šiaurės samių kalba. Pietinė samių kalba yra beveik išnykusi, nes ji nebėra kasdieninė daugelio šeimų kalba. Šiek tiek geresnė situacija susiklostė su „Lule Samių kalba“, nes ja daugiau vaikų kalba namuose ir mokykloje.

 Bures šiaurės samių kalba reiškia «Sveiki!».  

Samių žodžiai Lavvo ir pulk yra naudojami norvegų kalboje.

Et tradisjonelt samisk telt av trestokker og lerret står på en åpen, gruslagt slette ved et stille fjellvann. Ved siden av ligger et uferdig eller tomt treteltstativ. Landskapet rundt består av avrundede, steinete fjell som speiler seg i vannet i det varme lyset fra kveldssolen.
Lavvo