Jødisk påske – Pesach // Žydiškos velykos – Pesachas

Kai Verbų sekmadienį Jėzus jojo į Jeruzalę, jis ir jo mokiniai keliavo švęsti žydiškų Velykų, Pesacho. Pesachas yra žydų Velykos ir žymi izraelitų tautos išsilaisvinimą iš Egipto Faraono vergovės.

Istorija apie Mozę 

Biblijos Senojo Testamento, pirmoje Mozės knygoje rašoma, kad izraelitai buvo laukiami svečiai Egipte. Tačiau kai izraelitų atvyko labai daug, faraonas, kuris buvo Egipto karalius, susirūpino, kad Egipte jų per daug. Faraonas izraelitus pavertė vergais ir įsakė žudyti visus gimusius berniukus. Berniuko, vardu Mozė, mama nenorėjo, kad jos vaikas būtų nužudytas, todėl įdėjo jį į krepšį ir paleido Nilo upe. Ji tikėjosi, kad jis bus išgelbėtas ir, kad kas nors pasirūpins juo. Mozę rado faraono duktė. Ji gerai prižiūrėjo Mozę ir užaugino jį Faraono šeimoje. 

Mozei suaugus, degančio krūmo liepsnose jam pasirodė pats Dievas. Dievas pareiškė, jog Mozė turi padėti išvaduoti vergus iš Egipto ir kad jis, Mozė,  iš tikrųjų buvo izraelitas. Būtent jo tauta kentėjo vergiją nuo žmogaus, kurį dabar jis vadino savo tėvu. Dievas sakė, kad Mozė turėtų prašyti faraono paleisti vergus. Mozė turėtų išvesti izraelitus iš Egipto į kitą kraštą, vadinamą Kanaano žeme. 

Dešimt nelaimių ir pirmosios Velykos 

Mozė nuėjo pas faraoną prašyti, kad jis paleistų į laisvę  izraelitus, tačiau faraonas nesutiko. Tada Dievas atsiuntė Egiptui dešimt nelaimių tokių kaip maras, tamsa ir skėriai. Galiausiai atėjo pati baisiausia nelaimė. Dievas atsiuntė Viešpaties angelą, kuris ėjo miesto gatvėmis ir žudė visus pirmagimius. 

Izraelitai gavo Dievo įspėjimą per Mozę. Jie turėjo skersti, aukoti avinėlius, krauju patepti durų staktas ir tokiu būdu galėjo išsigelbėti nuo mirties angelo. Angelas apėjo tuos namus, kurių durų staktos buvo krauju pateptos, bet jis įeidavo į visus kitus namus. Kad sustabdytų šį dešimtąjį marą, Faraonas buvo priverstas išleisti izraelitus iš Egipto. Būtent šis įvykis sudaro žydų Velykų pagrindą.

Kaip žydai švenčia Velykas? 

Pirmąjį Pesacho, žydų velykų vakarą, žydai valgo šventinę vakarienę, vadinamą Sederio vakariene. Ši vakarienė primena žydams apie jų išvykimą iš Egipto. Vakarienė prasideda vyno palaiminimu. Prieš vakarienę žydai uždega žvakę, kurią vadina šabo žvake. 

Sederio lėkštė – tai lėkštė, kuri susideda iš įvairių mažų patiekalų, turinčių ypatingą reikšmę ir prasmę. 

1. Macai yra bemielė, nerauginta ir nekildinta plokščia duona. Kai žydai bėgo iš Egipto, jie neturėjo laiko duonos rauginimui ar kildinimui prieš ją kepant. 

2. Charoset yra obuolių, vyno ir riešutų mišinys primenantis  molio mišinį, kurį žydai vergovės metu naudojo egiptiečių namų statyme. 

3. Zroah/Zeroa – tai avinėlio kaulas, vištos sparnelio kaulas arba vištos sprando kaulas. Manoma, kad šis maistas yra aukojamo avinėlio simbolis, kurį, pagal antrąja Mozės knyga, žydai turėjo paskersti ir valgyti prieš bėgant iš Egipto. 

4. Chazeret yra karčios žolelės arba salotos, primenančios karčius Egipto prisiminimus. 

5. Beitzah yra kietai virtas kiaušinis, simbolizuojantis šventinę auką, kuri, be Pesacho aukos, buvo atnešta į šventyklą. 

6. Karpas – tai petražolės valgomos su druskintu vandeniu ir primena ašaras, kurias žydai liejo vergaudami Egipte. 

7. Druskintas vanduo simbolizuoja žydų ašaras. Į druskintą vandenį mirkomos petražolės ir kiaušiniai. 

Sederio vakarienės įvykių seka surašyta knygoje, vadinamoje Hagada. Hagadoje, be kita ko, yra istorija apie žydų vergiją ir išvykimą iš Egipto. Joje taip pat yra pasakojimų ir paaiškinimų, kaip pirmąją Pesacho vakarą turėtų būti valgomas Sederis. 

Sederio vakarienės šventė yra ir niūri, ir džiaugsminga. Žydai turėtų prisiminti blogus laikus Egipte, bet ir džiaugtis, kad jiems pavyko išsivaduoti iš vergijos. 

• Du vil kanskje også like:
• KRLE // Krikščionybė, religija, dorovinis ugdymas ir etika
• Tag: jødedommen, påske