Demokrati og diktatur // Demokratija ir diktatūra

Demokratija – bendrai priimami sprendimai

Demokratija reiškia valdymo formą, kurioje žmonės turi galimybę dalyvauti priimant svarbius sprendimus. Valstybės valdžia išrenkama rinkimuose dalyvavusių žmonių balsų dauguma. Demokratija yra priešingybė diktatūrai, kurioje valdžia priklauso vienam asmeniui. Norvegijos valdymo forma yra demokratija. Tai reiškia, kad Norvegijoje gyvenantys žmonės gali dalyvauti valdžios rinkimuose ir įtakoti valdžios priimamus politinius sprendimus. Taip pat išklausoma ir atsižvelgiama į vaikų ir jaunimo nuomonę klausimais, liečiančiais jų gyvenimą.

Žodis „Demokratija” yra sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių „demos” – liaudis ir „kratein” – valdau. Demokratijos, kaip valstybės valdymo, idėja kilo Atėnuose maždaug prieš 2500 metų. Norvegijoje yra daug politinių partijų, kurios turi skirtingą supratimą apie valstybės ir visuomenės valdymą. Kiekvienas pilnametis Norvegijos pilietis (virš 18 m.) gali dalyvauti valdžios rinkimuose ir balsuoti už jam labiausiai priimtiną partiją.

Žodžio laisvė

Žodžio laisvė yra neatsiejama demokratijos dalis. Žodžio laisvė yra laisvė kalbėti, rašyti arba kitokiais būdais skleisti informaciją, įsitikinimus, pažiūras, mintis be cenzūros ir nebijant būti nubaustam. Nuo pat mažens mokomės reikšti savo mintis, jausmus ir nuomonę. Taip pat yra svarbu išmokti gerbti kitų nuomonę, net jei ji skiriasi nuo mūsų. Augant tavo nuomonė yra vis svarbesnė ir vis labiau į ją yra atsižvelgiama.

Demokratija – laisva ir nepriklausoma žiniasklaida

Demokratinėje visuomenėje žiniasklaida turi informacinę funkciją. Politinės partijos (ypač prieš rinkimus) naudojasi žiniasklaida norėdamos išreikšti savo idealus ir interesus, bei apie tai informuoti visuomenę. Televizijos, laikraščių ir interneto pagalba, galime sekti politikų pristatomas programas, diskusijas apie valstybės ir visuomenės valdymą.

illustrasjon som viser trgning av en person som blir intervjuet — Illustrasjon: Adobe Stock MicroOne

Diktatūra – neribota vieno asmens ar grupės asmenų valdžia

Kai kuriose šalyse valstybės valdymo forma yra diktatūra. Diktatūra yra neribota, jokių įstatymų nevaržoma, asmens ar grupės asmenų valdžia, neatsižvelgianti į daugumos valią. Tai reiškia, kad vienas žmogus (arba žmonių grupė) nusprendžia kaip valstybė turi būti valdoma. Jų sprendimai yra nediskutuotini ir pasipriešinti jiems negalima, net jei tie sprendimai didžiajai žmonių daugumai nepriimtini. Žmonės, nesutinkantys su valdžios priimamais sprendimais, kritikuojantys juos, viešinantys juos, gali būti valdžios persekiojami, sodinami į kalėjimą arba net nužudomi.

Diktatūros formos pagal valdymą ir laisvės varžymą:

Autoritarizmas (vienvaldystė), kai valdžia ir galia priklauso vienam žmogui, pvz., Adolfas Hitleris Vokietijoje, Josefas Stalinas Sovietų Sąjungoje, Francisco Franco Ispanijoje.
Oligarchija arba kai valdžia ir galia priklauso grupelei asmenų. Tokią valdžią turi šalys, kuriose didelį vaidmenį priimant politinius sprendimus vaidina armija arba tam tikra viena partija.

Diktatūra – girdimas tik vienas balsas

Šalyse, kur vyrauja diktatūra, valdžios institucijos valdo ir kontroliuoja žiniasklaidą. Laikraščiai, radijas ir televizija skelbia valdžios užsakytas žinias. Žmonėms yra draudžiama išsakyti ar publikuoti savo nuomonę. Valdžios kontroliavimas, tai ką žmonės sako ir rašo, vadinamas cenzūra.

Du vil kanskje også like:
Samfunnsfag // Socialiniai mokslai
Tag: FN

Demokrati – Bestemme saman

Demokrati, også kalla folkestyre, er namnet på ei styreform der folket har moglegheita til å ta del i viktige avgjerder. Moglegheita til å påverke får folket gjennom å stemme ved val. Demokrati skil seg frå andre styreformer som diktatur, der ein person styrer. Styreforma i Noreg blir kalla demokrati. Det vil seie at alle som bur i Noreg, skal få vere med og bestemme korleis samfunnet skal vere. Barn og unge skal få seie si meining og bli høyrde i saker som gjeld dei.

Demokrati er eit ord som er sett saman av dei to greske orda “demos”, som tyder folk, og “kratein”, som tyder herskar eller styre. Tanken om folkestyre oppstod i Aten for omtrent 2500 år sidan. I Noreg har vi ulike politiske parti som har ulike meiningar om korleis samfunnet bør vere. Når det er stortingsval, kan alle vaksne norske borgarar over 18 år stemme på det partiet dei er mest einig med.

Illustrasjon: Adobe Stock Mst3r

Ytringsfridom

I eit demokrati er det ytringsfridom. Det vil seie at alle kan seie eller skrive det dei meiner, utan å bli straffa for det. Frå vi er små, lærer vi å uttrykke tankar, kjensler og meiningar. Samtidig er det viktig at vi lærer å respektere at andre kan ha meiningar som er forskjellige frå våre. Etter kvart som du veks til, skal meiningane dine i stadig større grad bli tatt omsyn til.

Demokrati – frie medium

I eit demokrati blir massemedia brukte til å formidle ulike meiningar. Dei politiske partia i Noreg bruker ulike medium for å nå fram til folk, særleg før det skal vere val. Vi kan følgje med på TV, i aviser, i radio og på Internett når politikarar diskuterer korleis dei vil at samfunnet skal vere.

Illustrasjon: Adobe Stock MicroOne

Diktatur – nokre få bestemmer

Nokre land har ei styreform som blir kalla diktatur. I eit diktatur er det berre ein eller nokre få som har makt til å bestemme korleis landet skal styrast. Det er ikkje lov til å vere ueinig med dei som styrer landet. Folk som seier eller skriv noko som myndigheitene ikkje liker, kan bli forfølgde og fengsla. Nokre blir også drepne på grunn av meiningane sine.

Det er vanleg å omtale ulike typar diktatur alt etter kor mange (eller kven) dei styrande er og kor fullstendig fråværet av fridom er:

Er makta konsentrert hos éin diktator, talar ein om einmannsdiktatur, eller einevelde, til dømes Adolf Hitler i Tyskland, Josef Stalin i Sovjetunionen og Francisco Franco i Spania.

Er makta konsentrert hos fleire, kan ein tale om eit kollegialt diktatur eller eit fåmannsvelde (oligarki), som i mange land der ein militærjunta eller berre eitt parti styrer.

Demokratija – bendrai priimami sprendimai

Žodžio laisvė

Demokratija – laisva ir nepriklausoma žiniasklaida

Diktatūra – neribota vieno asmens ar grupės asmenų valdžia

Diktatūra – girdimas tik vienas balsas

Demokrati – Bestemme saman

Ytringsfridom

Demokrati – frie medium

Diktatur – nokre få bestemmer

Diktatur – berre ei stemme skal høyrast