Litauisk skriftspråk // Lietuvių kalba

Litauisk er det eldste indoeuropeiske språk som fremdeles er levende, og er omkring like gammelt som sanskrit. Det tales av ca. 4 millioner mennesker. Litauisk skriftspråk er latinske skrifttegn, men har 9 egne diakritiske tegn. Diakritiske tegn er spesielle merker  som er plassert over eller under en bokstav, f. e. bokstavene ą, ė, į, š, ū, ž.

Pasaulyje yra apie 3 000 kalbų. Įvairias kalbas vartoja skirtingas skaičius žmonių. Pavyzdžiui, kinų kalba šneka daugiau kaip 1 mlrd., anglų – 320 mln., ispanų – 280 mln. žmonių. Kai kurios kalbos turi tik po kelis tūkstančius ar tik šimtus vartotojų. Tokios yra viena kita Afrikos genčių, Amerikos indėnų, Kaukazo aūlų kalbos.

Esama kalbų, kurios beveik nebevartojamos ir laikomos mirusiomis. Tokia yra lietuvių kalbai artima prūsų kalba. Kai kurios mirusios kalbos vartojamos tik tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, lotynų kalba yra Katalikų bažnyčios ir tarptautinės mokslo terminijos kalba.

Yra sukurta ir dirbtinių kalbų. Iš jų labiausiai paplitusi esperanto kalba, XIX a. pabaigoje sugalvota kurį laiką Lietuvoje (Veisiejuose) dirbusio gydytojo Liudviko Zamenhofo (Ludwig Zamenhof).

Tarptautiniam bendravimui šiuo metu dažniausiai vartojamos anglų, vokiečių ir prancūzų kalbos. Jų mokosi daugelio šalių žmonės.

Pagal kilmę ir raidą kalbos skirstomos į šeimas. Kalbų šeima – tai giminiškų kalbų grupė, kurios nariai išsirutuliojo iš vienos kalbos, vadinamosios prokalbės.

Indoeuropiečių kalbų šeima – pati gausiausia. Šios šeimos kalbomis šneka apie 3 mlrd. žmonių – beveik pusė pasaulio gyventojų. Visų jų prosenelė (prokalbė) yra senoji indų kalba– sanskritas.

Indoeuropiečių kalbų šeimai priklauso ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba kaip atskira rytų baltų šakos kalba pietinėje rytinių baltų dalyje ėmė klostytis nuo VII a.

Vietovardis Lietuva (slaviškaforma Litua) pirmą kartą paminėtas lotynų kalba parašytuose 1009 m. Kvedlinburgo metraščiuose. Lietuviai vieninteliai iš baltų senovėje buvo sukūrę savo valstybę, kurios teritorija XIII-XV a. siekė net Juodąją jūrą. Lietuvių kalba tada tik šnekėta. Su Vakarų Europa susirašinėta lotynų kalba, o su Rytų – senąja kanceliarine slavų kalba. Lietuvių rašomoji kalba atsirado tik XVI a.

Bendrinė lietuvių kalba susiformavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vakarų aukštaičių kauniškių tarmės pagrindu. Dabar, be Lietuvos, lietuviškai kalba Baltarusijos vakaruose ir šiaurės rytų Lenkijoje gyvenantys lietuviai, išeiviai iš Lietuvos JAV, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Vokietijoje ir kt.

Lietuvių  kalbą tyrinėja įvairių šalių mokslininkai kalbininkai. Ji yra dėstoma ne viename didžiajame pasaulio universitete. Visi lietuvių kalbos žodžiai yra surašyti į „Didijį lietuvių kalbos žodyną“. Visi žodžiai sutalpinti į dvidešimt storų knygų /tomų.

 

Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:

Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž

Balsės

Aa Ąą Ee Ęę Ėė Ii Įį Yy Oo Uu Ųų Ūū

Priebalsės

Bb Cc Čč Dd Ff Gg Hh Jj Kk Ll Mm Nn Pp Rr Ss Šš Tt Vv Zz Žž

 

Šaltiniai:

http://ualgiman.dtiltas.lt/