17. mai – Norges nasjonaldag // Gegužės 17-oji – Norvegijos konstitucijos diena

Denne teksten finnes på flere språk. Tanken er at teksten skal være et supplement til andre læremidler og andre aktiviteter i opplæringen. Det er altså ikke meningen at disse ressursene skal stå alene, men at de kan brukes i innledning til arbeid med temaet.

Teksten kan, for eksempel, brukes sammen med tospråklig lærer for å aktivere elevenes kunnskaper om temaet, og å bidra til at eleven lærer fagspråk.

Gegužės 17-oji yra Norvegijos nacionalinė diena. Šią dieną švenčiame todėl, kad 1814 m. gegužės 17 d. Norvegija priėmė savo konstituciją. Iki 1814 m. –  daugiau nei keturis šimtus metų, Norvegija buvo Danijos dalimi. Tuomet Norvegiją valdė ir jai vadovavo Danijos karalius, o norvegai privalėjo laikytis Danijoje priimtų įstatymų. 1814 m. įvykiai Europoje suteikė vilties norvegams tapti nepriklausoma šalimi  ir vadovautis savais įstatymais.

Konstitucija buvo parašyta Eidsvolyje

1814 m. Eidsvolyje susirinko 112 aktyvistų, norinčių parašyti Norvegijos konstituciją. Jie atvyko iš skirtingų Norvegijos vietų. Ši aktyvistų grupė vadinosi Nacionaline asamblėja. Ji užtruko šešias savaites kuriant Konstituciją. Pagaliau, Gegužės 17 d. buvo baigta rašyti konstitucija, kurią pasirašė karalius Christianas Frederikas. Todėl ši diena vadinama Norvegijos nacionaline diena.

Maleri av 112 menn samlet på Eidsvoll for å skrive Norges grunnlov.
Paveikslas vadinasi „Eidsvold 1814“ ir jį nutapė Oskaras WergelandasKilde: Wikipedia

Gegužės 17-oji yra vėliavos iškėlimo diena

Gegužės 17 diena yra laisvadienis moksleiviams ir nedarbo diena daugumai suaugusiųjų. Tai yra oficiali vėliavos diena, o tai reiškia, kad tą dieną vėliavos turi būti iškeltos ant visų valstybinių bei savivaldybės pastatų. Daug privačių asmenų taip pat iškelia vėliavą gegužės 17 d. Norvegijos vėliava buvo sukurta 1821 m. Ji turi laisvės spalvas: raudoną, baltą ir mėlyną. Kryžius simbolizuoja, kad Norvegija turėtų būti krikščioniška šalis.

Norske flagg, rød bakgrunn. blått kors og hvit kant rundt korset

Šventiniai rūbai

Nacionalinę dieną įprasta pasipuošti šventiniais rūbais. Daugelis apsirengia nacionaliniais kostiumais ar kitais tautiniais rūbais. Gegužės 17 d. taip pat sakomos kalbos ir vyksta iškilmingi renginiai mokyklose, parkuose ar miestų centruose.

Vaikų paradas

Gegužės 17 diena dar vadinama vaikų diena. Visoje šalyje moksleiviai eina į paradą, mojuoja vėliavomis, šaukia “Valio” ir dainuoja. Groja orkestrai. Tą dieną daugelis žmonių gieda valstybinį himną «Ja, vi elsker». Nacionalinio himno tekstą 1859 m. parašė žinomas poetas Bjørnstärn Bjørnson, o 1863 m. jo pusbrolis Rikardas Nordraakas sukūrė nacionalinio himno melodiją.

Vaikų paradas Osle priešais rūmus. Ar matai karališkąją šeimą balkone?
Mėlynieji abiturientai ir raudonieji abiturientai

Russefest. Abiturientų (“russ”) šventė

Tą dieną ir abiturientai švenčia vidurinės mokyklos pabaigtuves. Kai kurie iš jų mokyklą lankė 13 metų. Abiturientai  vilki “russ” kostiumus. Ant savo kostiumų dažnai jie vienas kitam rašo sveikinimus. Gegužės mėnesį abiturientai rengia daugybę vakarėlių.

Nuosavais automobiliais ar autobusais, jie važinėja gatvėmis ir groja garsią muziką. Daugelis taip pat juokauja su savo mokytojais, pažadina juos ankstų gegužės 17 d. rytą. Daug kur abiturientai eina į abiturientų paradą, kur jie šoka, dainuoja ir rodo juokingus eskizus.

Karališkoji šeima

Norvegijos karalius yra Karalius Haraldas, o karalienė – Karalienė Sonja. Karalius, karalienė ir likusi karališkoji šeima kiekvieną gegužės 17 d. pasirodo pilies balkone ir sveikina mojuodami vaikų paradui Osle.

Vaikų parado eitynės vyksta pagrindinėje Oslo gatvėje, pavadintoje Karlo Johanso vardu. Paradas žygiuoja pro karaliaus pilį ir visi vaikai ir mokytojai mojuodami
sveikina karališkają šeimą, o karališkoji šeima, savo ruožtu, mojuoja ir sveikina eitynių dalyvius. Oslo vaikų parade dalyvauja daugiau nei šimtas mokyklų.

Karališkoji šeima mojuoja vaikų paradui Osle. Iš kairės: princesė Ingrid Alexandra, princas Sverre Magnus, sosto įpėdinė Mette-Marit, sosto įpėdinis Haakonas, karalienė Sonja ir karalius Haroldas.

Bilder i innlegget er hentet fra:

  • Bilde 1: Maleriet heter Eidsvold 1814 og er malt av Oscar Wergeland. Kilde: Wikipedia.
  • Bilde 2: Norges flagg.Vegard Ottervik,Pixabay
  • Bilde 3: Barnetoget i Oslo foran slottet.Morten Johnsen, Wikipedia.
  • Bilde 4: Russetog, Dmitry Valberg, Flicr. CC BY-NC-ND 2.0
  • Bilde 5: Kongefamilien på balkongen på slottet. Shutterstock.