Islam // Islamas

Denne teksten om Islam finnes på flere språk. Tanken er at teksten skal være et supplement til andre læremidler og andre aktiviteter i opplæringen. Det er altså ikke meningen at disse ressursene skal stå alene, men at de kan brukes i innledning til arbeid med temaet.

Teksten kan, for eksempel, brukes sammen med tospråklig lærer for å aktivere elevenes kunnskaper om temaet, og å bidra til at eleven lærer fagspråk.

Scroll nedover for å finne flere ressurser.

Islamas yra jauniausioji iš trijų religijų, kurios susikūrė Viduriniuose Rytuose. Kitos dvi religijos, susikūrusios Viduriniuose Rytuose yra judaizmas ir krikščionybė. Musulmonai, taip pat kaip judaistai ir krikščionys, tiki, kad dievas yra tik vienas. Dėl to, šios religijos yra vadinamos monoteistinėmis.

A metal islamic crescent moon and star on a green textured background — _{Halvmåne og stjerne er symbol for islam. Illustrasjon: Adobe Stock}

Islamas- tai antra pagal dydį religija pasaulyje, o didžiausia yra krikščionybė. Pasaulyje yra apie 1,7 milijardai žmonių, kurie išpažįsta islamą. Jį išpažįstantys asmenys vadinami musulmonais. Musulmonų bendruomenė arabiškai vadinama umma. Ši bendruomenė dalijama į dvi atšakas: sunitus ir šiitus. Pranašas Muhamedas yra laikomas islamo pradininku. Religija susikūrė apytiksliai 610 metais po Kristaus gimimo. Tai įvyko Saudo Arabijos mieste, Mekoje, kuri yra Muhamedo gimtinė. Muhamedas mirė 632 metais po Kristaus.

Koranas ir haditai

Koranas yra svarbiausias islamo šventraštis. Pasak islamo, Korano turinys susideda iš dievo apreiškimų, kurie buvo skirti Muhamedui. Originali Korano kalba yra arabų.

Bilde av koranen og andre bøker som er oppslått på et bord. — _{Bilde av Koranen. Foto: Adobe Stock}

Koranas suskirstytas į 114 surų. Jos išdėstytos tekstų apimties mažėjimo tvarka, nuo ilgiausios iki trumpiausios. Vienintelė išimtis yra įžanginė sura, kuri vadinasi al-Fatiha. Prieš pradėdami skaityti Koraną, musulmonai jį pabučiuoja.

Pasakojimai apie tai, ką Muhamedas kalbėjo ir ką darė, po jo mirties buvo aprašyti knygose, kurios vadinamos haditais. Koranas ir haditai moko musulmonus teisingo ir nuosaikaus gyvenimo būdo.

Penki islamo ramsčiai

Islamas yra paremtas įstatymais. Tai reiškia, kad įstatymai ir taisyklės nurodo, kas yra gėris,o kas yra blogis ir kaip musulmonams dera elgtis. Penki islamo ramsčiai aprašo jų pareigas.

Tikėjimas

Pirmasis islamo ramstis yra tikėjimas, arabiškai shahada. «Ashhadw ana la ila Allah wa ashhadw ana Mohammad rasol Allah.» Lietuviškai tai skambėtų taip«Nėra kito dievo išskyrus Allahas, o Muhamedas yra jo pasiuntinys».

Illustrasjon av trosbekjennelsen i Islam. Skrevet med arabisk kalligrafi — _{Trosbekjennelsen skrevet med arabisk kalligrafi. Illustrasjon: Adobe Stock}

Malda

Antrasis islamo ramstis yra malda, arabiškai salat. Musulmonai meldžiasi dievui penkis kartus per parą. Meldžiamasi pasidengus specialų kilimėlį, kuris yra skirtas maldai, bei veidu atsisukus i Meką.

Bilde av to jenter som sitter på kne med hendende foldet. De sitter på en bønneteppe. — _{To jenter som ber. Bilde: Adobestock}

Apsivalymas prieš maldą yra labai svarbus elementas. Maldos kalbamos arabų kalba, jų tekstai paimti iš Korano. Maldos metu atliekami tam tikri judesiai: stovima, lenkiamasi, klaupiamasi kakta bei rankomis paliečiant grindis, bei sėdima. Penktadieniais, vakarienės metu, įprasta susirinkti mečetėje bendrai maldai. Penktadieninės maldos metu taip pat būna sakomas pamokslas. Asmuo, vedantis maldą bei sakantis pamokslą, vadinamas imamu.

Gerovės mokestis

Zakiatas, arba gerovės mokestis, yra trečiasis islamo ramstis. Šio mokesčio dydis priklauso nuo asmens finansinės padėties. Surinkti pinigai skiriami skurstantiems.

Pasninkas

Pasninkavimas yra ketvirtasis islamo ramstis. Mėnuo, kurio metu nevalgoma ir negeriama nuo saulėtekio iki saulėlydžio, vadinamas Ramadanu. Vaikams pasninkavimas nėra privalomas. Saulei nusileidus, visa šeima susirenka bendrai vakarienei, iftar. Ramadano metu siekiama būti dėkingiems už viską, ką turime ir užjausti tuos, kurie gyvena stygiuje.

Piligriminė kelionė

Piligriminė kelionė į Meką yra penktasis islamo ramstis. Šios kelionės tikslas yra įvykdyti hadžą, kuris susideda iš skirtingų ritualų. Norint, kad hadžas būtų užskaitytas, privalu įvykdyti visus ritualus. Vienas iš ritualų, pavyzdžiui, yra tai, kad reikia apeiti aplink Kaba septynis kartus. Kaba yra laikomas šventu statiniu, nes jame yra įmūrytas juodasis akmuo. Pasak islamo, šis akmuo yra dangiškos kilmės, o į žemę jį atnešė angelas Gabrielius.

Musulmonai, kurie turi tam galimybes, privalo leistis į piligriminę kelionę bent vieną kartą gyvenime. Meką kasmet aplanko nuo trijų iki keturių milijonai musulmonų.